Supermoto

Turim šeimoje tokį vieną prijaučiantį motociklams. Iš pradžių buvau labai prieš, tačiau vėliau sužinojusi, kad motociklai nesibaigia ,,britvom" ir lėkimais nepamatuojamais greičiais. Pasirodo būna ir enduro tipo (skirti važinėtis miškais ar bekele), gatvinių (angliškai street, mano supratimu tarpinis variantas tarp britvos ir enduro), kelioninių (vasarą Vilniuje važinėjasi turistai iš svečių šalių). Prabėgus kažkiek laiko ir aš įsigijau šalmą! Jei kas man būtų pasakęs, kad aš turėsiu savo nuosavą šalmą, būčiau pasukiojusi pirštą prie smilkinio. Aišku man kaip mergaitei, norėjosi kokio nors šalmo su gėlyčių iliustracijomis ar bent jau moteriškesnio. Tačiau teko tenkintis juodu. Atėjo laikas ir man atsisėsti ant motociklo. Turiu pasakyti, pirmą kartą važiavau visą laiką užsimerkusi ir prisiklijavusi prie savo vairuotojo. Pripažinkim, baimės buvo. Ypatingai posūkiuose. Kai motociklas svyra, o tu bandai svirti į priešingą, taip manydama, kad darai gerai. O, bet, tačiau.. teko išmokti svirti kartu su motociklu. Ir ką jūs manote-man visai patinka važiuoti apsikabinus savo žmogutį, jausti kaip vėjas košia per visą kūną. Ir kas geriausia, kad tavo galvą išvėdina taip, kad nebelieka jokių blogų emocijų ir minčių.

Tai va, po tokio didelio įvado norėjau pasidalinti įspūdžiais iš praėjusį savaitgalį vykusių supermoto varžybų Aukštadvaryje. Švietė saulė, bet buvo žiauriaiiiiii šalta. Na bet mes gi čia atvažiavome lenktynių žiūrėti. Supermoto-tai dalis trasos aslfaltu, dalis bekele. Trasa mane nuvylė-tikėjausi didesnės. O ji tokia trumpa, labai stačiais posūkiais (motociklininkai negalėjo kaip reikiant įsibėgėti). Po valandos žiūrėjimo į besukančius ratus motociklus ir keturračius, vietinio čebureko (turiu pasakyti buvo visai neblogas) ir kavos (kuri vėliau buvo išpilta man ant kelių) atsibodo ir pradėjau žvalgytis į žiūrovų transporto priemones. Na čia man seilė ir nutyso. Gražių plieninių žirgų ant Lietuvos yra. Kažkaip užsimaniau pakeliauti motociklu (maniškis svaigsta apie tai jau seniau) tik su sąlyga, jog tai bus kelioninis, didelis, patogus mocas, o ne kokia nors Ninja (britva ant kurios reikia tiesiogine to žodžio prasme gulėti ir kurią mėgsta neapsipluksnavęs jaunimas). O dabar keletas vaiždų iš lenktynių ir seilės varvinimų.